Kiekvienas vaikas atsiduria pačiose įvairiausiose situacijose. Ir ne visos jos džiugina. Vaikas susiduria su kasdieniais sunkumais: pradėjęs mokytis jis gali jaustis blogai dėl didelių suaugusiųjų lūkesčių, jeigu bijo, kad negalės tų lūkesčių pateisinti. Visi vaikai trokšta dėmesio, jo pavydi. Vaikai mėgsta erzinti, bet pyksta, kai jį erzina kiti. Dažnai išgyvena dėl nepasiteisinusiu lūkesčių (pvz., nepateisinusi gimimo dienos dovana, nenupirktas žaislas, nuolatiniai draudimai). Visa tai gali kelti vaikui įtampą.
Užduotėlė „Problemos sprendimas“
Veiklos tikslas – padėti mokiniui suprasti pagal jo patiriamus išgyvenimus atpažinti problemą ir įvertinti, ar jos sprendimui pasirinkta išeitis buvo tinkama.
Pasakiau mokiniams, kad šiandien aš bandysiu padėti jiems atpažinti, kada ir kokia jiems iškilo problema.
Paprašiau mokinių prisiminti ir nupiešti popieriaus lape kokį nors sunkumą, bėdą, nelaimę, konfliktą, kurį jam teko išgyventi. Pasikalbėjome apie jų įvardintą problemą, jos aplinkybes ir priežastis.
Tada mokinių paprašiau nuspalvinti tokį veidelį, kurio nuotaika atitinka jo savijautą išgyvenant sunkumus. Veideliai naudojami tarsi raktas problemos dydžiui įvertinti . Jei veidelis nuspalvintas viršutinėje eilėje, – problema buvo maža, jei apatinėje, – didelė.
Tada pasakiau mokiniams, kad tam, jog suprastų ar jie turi problemų, reikia orientuotis pagal jų pačių savijautą: jei linksma, smagu, ramu, saugu, – problemos nėra; jei liūdna, pikta, pavydu, baisu, – problema yra. Taip pat orientuotis galima ir pagal kitų nuotaiką ir elgesį – jei ant tavęs pyksta mama ar draugas, nepriima žaisti, – problema yra.
Norėdami į(si)tvirtinti gautas žinias, sužaidėme žaidimus- „Atpažink emocijas“ ir „Teigiamas ir neigiamas elgesys“ https://learningapps.org/index.php?overview&s=&category=0&tool=.
Jolanta Grikštienė
