Žibintų šventė švenčiama tamsiuoju metų laiku, lapkričio mėnesį, kai itin mažai saulės šviesos. Šios šventės ištakos – Šventojo Martyno diena. Moksleiviai išgirdo ir legendą, kaip šventas Martynas per šalčius pasidalino apsiaustu su vargeta ir uždegė ugnį. Todėl iki šiol neatsiejamu švento Martyno dienos simboliu liko žibintas, primenantis šventojo neštą žinią: „Kas pasidalina su kitu, tas laimi.“

   Mūsų protėviai Lietuvoje švento Martyno dieną minėjo kaip paskutinę rudens šventę. Seniau žmonės pagal Martyno dienos orus spręsdavo, kokios būsiančios Kalėdos: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Lapkričio 11-osios giedra pranašauja labai šaltą žiemą.