STEAM pamokos arba mokymasis tyrinėjant

STEM PAMOKOS ARBA MOKYMASIS TYRINĖJANT / BURTAŽODŽIAI: „STEM” IR „CLIL“

Pereinant prie kompetencijomis grindžiamo ugdymo turinio įgyvendinimo itin aktualus tampa mokymasis tyrinėjant. Svarbus jis buvo ir anksčiau, nes mokiniams pateikta mokymo medžiaga, sustiprinta praktiniu tų žinių taikymu atliekant bandymus, eksperimentus, naudojant įvairias laboratorines priemones, pagilina, praplečia mokinių supratimą bei pagerina gilesnį medžiagos suvokimą. Be abejo, mokiniams tiriamoji veikla itin patinka, motyvuoja, sužaismina mokymosi procesą – visi mokiniai nors trumpam tampa tyrėjais, atradėjais ar laboratorijos darbuotojais.

Ligoninių mokykloje mokiniai mokosi laikinai, tik gydymosi laikotarpiu. Atrodytų, šioje situacijoje ugdymas turėtų būti orientuotas tik į mokymosi tęstinumą, tikslingą mokytojų pagalbą vaikams įveikiant mokymosi spragas. Tačiau nė kiek ne mažiau svarbi mokinių emocinė būsena. Tiriamoji veikla, kuri dažniausiai apima gamtos mokslų, geografijos laboratorinius darbus, eksperimentus, įtraukia besigydančius mokinius į aktyvų mokymąsi, didina pasitikėjimą, pakelia nuotaiką. Mokiniai noriai bendradarbiauja, turintys daugiau įgūdžių padeda kitiems. Pasiteisino organizuojamos tiriamųjų darbų dienos, arba STEM  (STEM – Science, Technology, Engineering, Mathematics) pamokos, šiemet su integruota anglų kalba (CLIL – Content and Language Integrated Learning, t.y., turinio ir kalbos integruotas mokymas). Mokinių grupės „keliavo ratu“ ir dalyvavo skirtingų dalykų pamokose viena tema.

Biologijos STEM pamokose mokiniai aiškinosi vandens reikšmę augalams: stebėjo išbrinkusias  ir pradėjusias dygti sėklas, mikroskopavo šakniaplaukius, ruošė mikropreparatą ir stebėjo dažyto saliero vandens indus, lygino mėlynai nusidažiusį snieguolės žiedą su kontroliniu baltu, stebėjo lapų žioteles. Mokiniai pakartojo mikroskopavimo žingsnius, susiejo biologijos žinias apie augalo – darniai veikiančios gyvos sistemos – vandens apytaką, jo reikšmę augalams, darbo lape piešė mikroskopuojamų preparatų fragmentus, atsakė į pateiktus žinių taikymo klausimus. Po pamokų biologijos mokytoja D. Mikaliūnienė reflektavo, kad buvo nelengva suplanuoti veiklas, kai tokie skirtingi praktiniai mokinių įgūdžiai. Būtent, tobulintini mikroskopavimo bei biologinio objekto piešimo įgūdžiai. Čia pravertė ir mokinių iš grupės bei mokytojos pagalba.

Geografijos STEM pamokose mokiniai prisiminė vandens judėjimą apytakos ratu, jo svarbą gamtai ir gyvybei Žemėje. Didžioji dalis vandens Žemėje – sūrus vanduo. Todėl ir viena pagrindinių Pasaulio vandenyno vandens savybių – druskingumas. Pamokų tikslas buvo suvokti kas tai yra, kaip jis nustatomas ir matuojamas. Mokiniai pasirinko vieną iš „spalvotųjų“ jūrų (Raudonoji, Juodoji, Baltoji, Geltonoji), surado informaciją, kodėl jūra gavo tokį vardą ir koks jos druskingumas. Toliau vyko įdomiausias darbas – pagaminti pasirinktos jūros ir mūsų Baltijos jūros vandenį. Reikėjo sverti, matuoti, tirpinti. Atlikus šį darbą, visiems tapo aiški druskingumo sąvoka. Aptarėme ir kas lemia vandenynų ir jūrų druskingumą, kodėl Baltijos jūros vanduo mažiau sūrus nei bet kuris „spalvotosios“ jūros vanduo. Paskutinė užduotis – naudojant vieną spalvą (pagal pasirinktos jūros vardą) sukurti piešinį-improvizaciją vandens tema. Geografijos mokytoja R.Stanevičienė džiaugėsi mokinių įsitraukimu, juk tai paprastas būdas pamokose įgyjamas žinias patikrinti praktiškai, o kūrybinė užduotis, pritaikant apribojimą (spalvą), pasirodė mokiniams netikėta, bet tokiu būdu mokomės skvarbiau, kūrybingiau matyti pasaulį.

Anglų kalbos STEM pamokose, mokiniai,  priklausomai nuo savo mokėjimo lygio, skaitė tekstus mokslo temomis, susipažino su pasaulio ir Lietuvos žymiomis moterimis mokslininkėmis, atliko klausymo ir teksto suvokimo užduotis  biologijos tyrimų ir geografinės analizės tema, praplėtė akademininį žodyną. Minėtų kalbinių  įgūdžių lavinimas padėjo diskutuoti ir analizuoti su pašnekovu, skaityti ir interpretuoti tekstą ar duomenis, užrašyti hipotezes, dalytis paaiškinimais, perduoti idėjas, sprendimus ir daryti išvadas. Anglų kalbos mokytojos I. Vitukynaitės nuomone, STEM  mokymosi procesas labai svarbus susiejant skirtingas sritis. Mokiniai labai aktyviai dalyvauja tokiose pamokose.

STEM pamokos ar pamokų ciklai (integruotos su menu STEAM ir/ar kalbomis + CLIL) skatina gilesnį pasaulio pažinimą, įvairių dalykų žinių ir supratimo susiejimą, problemų ir jų sprendimo būdų paiešką bendradarbiaujant, ugdo kritinį mąstymą ir kūrybiškumą. Ugdomi praktiniai tyrinėjimo įgūdžiai, populiarinama mokslininko, tyrėjo, inžinieriaus profesija. Tai ypač aktualu, kadangi daugelyje valstybių STEM profesijos, ypač merginų tarpe, nėra populiarios. Todėl, tiek sudominimas tiriamąja veikla, tiek sąsajos su mokslu ir mokslininkų (ypač mokslininkių) pasiekimais, yra teisinga kryptis ugdant 21 a reikalingas kompetencijas.