FENOMENAS „ODA“
Pedagogų kompetencijų tobulinimo programa „Fenomenais grįstas ugdymas“ Vilniaus Jono Laužiko konsultacinio-mokymo centro mokytojoms suteikė galimybę gilintis į inovatyvius, kūrybingus ir integruotus mokymo metodus, grindžiamus realaus pasaulio reiškinių tyrinėjimu. Šis metodas skatina mokinius aktyviai pažinti, tyrinėti, kurti bei taikyti įgytas žinias praktikoje.
Programos metu besigydantiems mokiniams buvo pasiūlyta tyrinėti aktualų ir visiems artimą fenomeną – Odą. Į šią temą buvo pažvelgta iš skirtingų perspektyvų: biologijos, sveikatos, kūrybos bei asmeninės patirties.
Mokiniai atliko įvairius tyrimus ir praktinius bandymus:
- „Pirmas žvilgsnis“ – odos struktūros stebėjimas naudojant skaitmeninį mikroskopą;
- „Temperatūros pojūčių tyrimas“ – odos reakcijos į skirtingus dirgiklius analizė;
- „Odos jautrumo zonos“ – pojūčių įvairovės atradimai;
- „Lytėjimo pojūčių tyrimas“ – sensorinių gebėjimų tyrinėjimas;
- „Spuogai“ – apklausa, duomenų rinkimas, analizė ir rezultatų pristatymas;
- „Odos apsauga“ – diskusijos ir praktinės rekomendacijos.
Šalia tyrimų mokiniai kūrybiškai atskleidė savo idėjas. Jie parengė darbus „Mano odos raštas“, „Mano odos parašas“, išbandė meninę techniką „Cianotipija“. Projekto kulminacija tapo baigiamasis darbas – „Koliažas“, kuriame mokiniai pirštų antspaudų fone formulavo patarimus, kaip tinkamai rūpintis ir saugoti savo odą.
Pagrindiniai šio metodo katalizatoriai – smalsumas bei nesibaigiantis klausinėjimas – suteikia mokiniams mokymosi laisvę. Mokiniai buvo skatinami reflektuoti, įsivardinti aktualias problemas, susijusias su odos priežiūra.
Tokia veiklų visuma ne tik praturtino mokinių žinias apie žmogaus kūną ir sveikatą, bet ir buvo ugdomos beveik visos šiuolaikinės ugdymo kompetencijos, susijusios su sugebėjimu įvardinti ir spręsti problemas, tobulinti kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei gebėjimą dirbti komandoje. Fenomenais grįstas ugdymas tapo puikiu įrankiu, leidžiančiu sujungti mokslą, praktiką ir meną į vieną įtraukiančią mokymosi patirtį.
FENOMENAS „VANDUO“
Besibaigiant mokslo metams, mokytojos Daiva, Neringa ir Ramunė besigydantiems mokiniams pasiūlė dar kartą pažvelgti į vandenį kaip į fenomeną ir gilintis į jo paslaptis.
Kodėl vanduo laikomas unikalia medžiaga tarp kitų skysčių? Kodėl panardinti daiktai atrodo iškreipti? Kodėl ledas plaukia vandens paviršiuje? Kaip vanduo gali tapti kūrybinio darbo bendraautoriumi? Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie vandens taršos mažinimo? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų mokiniai ieškojo atsakymų fenomenu grįsto ugdymo savaitėje.
Mokiniai atliko įvairius tiriamuosius darbus: „Vandens ir ledo tankio tyrimą“, „Sulūžusio šaukštelio“ eksperimentą, „Optinę iliuziją su rodyklėmis“, „Vandens paviršiaus įtempimo tyrimą“, bendrojo kietumo ir amonio jonų (NH₄⁺) nustatymą įvairiuose vandens mėginiuose bei kitus bandymus. Tyrimų metu jie stebėjo, analizavo, lygino rezultatus ir formulavo išvadas.
Ne mažiau įdomi buvo ir kūrybinė veikla. Mokiniai išbandė tapybą ant vandens – techniką, leidžiančią kiekvienam pasijusti tikru kūrėju. Ant vandens sukurti raštai yra unikalūs, todėl jų neįmanoma tiksliai pakartoti. Ši veikla tapo ne tik menine, bet ir pažintine patirtimi.
Diskutuodami apie vandenynų taršą ir jos poveikį gyvajai gamtai, mokiniai sukūrė performansą „Vėžliuko istorija“ – kūrybinį darbą, atspindintį plastiko ir kitų atliekų gausą Pasauliniame vandenyne bei jų keliamą grėsmę.
Vandens trūkumas, tarša ir atsakingas gamtos išteklių naudojimas – vienos svarbiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Būtent dabartiniams mokiniams teks ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti švarų vandenį ateities kartoms. Todėl domėtis vandens reiškiniais, suprasti jų priežastis ir ugdytis atsakingą požiūrį į aplinką yra ypač svarbu.
Informacija atnaujinta 2026-06-23
