Motinos diena šiemet buvo ypatinga – kupina ne tik meilės, bet ir tyliai gimstančio stiprumo. Net ir būdami ligoninėje, vaikai nepamiršo svarbiausio žmogaus savo gyvenime – mamos. Nors kasdienybė čia kitokia, pilna iššūkių ir laukimo, jų širdyse vis tiek ruseno noras nustebinti, pradžiuginti, apkabinti bent per atstumą.
Ligoninės mokyklos mokytojai tapo tikrais pagalbininkais šioje gražioje misijoje. Kartu su vaikais jie kūrė spalvingus darbelius – piešė, karpė, klijavo, rašė šiltus žodžius. Kiekvienas atvirukas, kiekviena detalė buvo pripildyta meilės ir ilgesio. Tai nebuvo tik rankdarbiai – tai buvo mažos širdelės dalelės, skirtos mamoms.
Nors kai kurie vaikai jautėsi pavargę ar silpni, jų noras pradžiuginti mamą buvo stipresnis už viską. Kūrybos akimirkos ligoninės palatoje tapo šviesos spinduliu, leidusiu bent trumpam pamiršti sunkumus ir pasinerti į šilumą bei artumą.
Ši Motinos diena priminė, kad meilė neturi ribų – nei sienų, nei atstumų. Net ir ligoninėje, tarp tyliai skambančių aparatų ir gydytojų žingsnių, skleidėsi gražiausi jausmai. Ir kiekviena mama, gavusi tokį rankų darbo darbelį, tikrai pajuto – jos vaikas galvoja apie ją, myli ją ir laukia akimirkos, kai galės stipriai apkabinti.
