Minint 85-ąsias 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų metines, ligoninės mokykloje vyko Tėvynės pažinimo diena ir pilietinė iniciatyva „Obuoliai Sibire neauga“. Įvairiose miesto ligoninėse besigydantys mokiniai kartu su mokytojais prisiminė vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių – tremtis į Sibirą, sulaužytus žmonių likimus, netektis, viltį ir gebėjimą išsaugoti ryšį su Tėvyne net pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Minėdami Gedulo ir vilties dieną, rėmėmės Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlyta iniciatyva bei pasakojimu iš Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygos „Sibiro haiku“. Šiame kūrinyje obuolys tampa vienu svarbiausių tremties, namų ir vilties simbolių. Tėvas, išvežamas iš namų, į kelionę pasiima kibirą obuolių, o Sibire vaikai sodina obuolių sėklas, tikėdamiesi, kad iš jų išaugs sodas. Nors tremtiniams buvo kartojama, kad „obuoliai Sibire neauga“, lietuviškų sodų vaizdas ir obuolių kvapas išliko gyvu prarastų namų, Tėvynės ir vilties simboliu.
Veiklų metu mokiniai susipažino su tremtinių istorijomis, diskutavo apie laisvės, žmogiškojo orumo ir atminties svarbą. Kūrybinėse dirbtuvėse įvairiomis technikomis gamino obuolius – piešė, kūrė koliažus ir erdvinius darbelius. Kurdami jie bandė įsivaizduoti, kaip prisiminimai apie namus lydėjo tremtinius ir padėjo jiems išgyventi svetimoje, atšiaurioje aplinkoje.
Ši pilietinė iniciatyva tapo prasminga galimybe prisiminti Lietuvos istoriją, pagerbti tremtinių atminimą ir ugdyti jaunųjų piliečių istorinę atmintį bei pagarbą savo kraštui.
